Dvikalbis (lietuvių – anglų) Ramintos Jūrėnaitės albumas apie Arūną Vaitkūną (1956–2005) – vieną žymiausių lietuvių tapytojų, kuris savitai tęsė europietiškos ir lietuviškos ekspresionistinės tapybos tradiciją, kurioje meno turinį lemia įtampa tarp motyvo, kompozicijos ir aliejinės tapybos materijos. Sugrąžinęs emocionalios išraiškos jėgą tradicinams žanrams: interjerui, peizažui, portretui ir natiurmortui, tapytojas intensyviai balansavo tarp tikrovės ir abstrakcijos.
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.
Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.