Ši knyga nėra dar viena studija apie žymų asmenį ir jo vaidmenį Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, ji nepretenduoja nuosekliai atverti kokį nors paminklą ar jų grupę, kūrinį ar jų rūšį, kultūros reiškinį ar stilistinės krypties raidą. Monografijoje susitelkiama į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (~1570–1621) atvaizdus, jų ikonografiją ir istoriografiją arba vaizdines ir žodines reprezentacijas, jų pobūdį, tarpusavio sąveiką ir paskirtis. Knygą sudaro trys dalys. Pirma dalis skirta etmono žodiniam ir vaizdiniam portretui, jo ryšiui su giminės herbu, jo sąveikai su profesiniu ir faktiniu kūnais. Antroje dalyje analizuojama Jono Karolio performatyvi figūra, kuri matoma tam tikrame įvykio fone, istorinio vyksmo panoramoje, santykyje su kitomis figūromis. Trečioje monografijos dalyje keliamas klausimas, kaip pats Chodkevičius galėjo save reprezentuoti. Šiuo aspektu nušviečiama privati etmono dvaro aplinka, fiksuojami Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos užsakymu gaminti, puoselėti ir naudoti daiktai ir kūriniai, kiek leidžia šaltiniai aptariami jų autoriai, iškeliami kiti užsakymų iniciatoriai ir tarpininkai. Paskutiniame knygos skyriuje analizuojamos Jono Karolio ir jo šeimos savireprezentacinės struktūros memento mori akivaizdoje, pagrindinį dėmesį sutelkiant į Kretingos bažnyčioje išlikusius paminklus.

Monografijos prieduose (378–418 p.) skelbiami keturių lotyniškų šaltinių perrašai ir vertimai į lietuvių kalbą, kuriuos atliko Ona Dilytė-Čiurinskienė ir Karolis Tumelis.

„Jono Karolio Chodkevičiaus pasiekimus karyboje ir politikoje šlovino amžininkai, jo biografiją nagrinėjo istorikai, tačiau vaizdinė asmenybės reprezentacija nebuvo sulaukusi nuoseklaus tyrimo. Taigi, Tojanos Račiūnaitės darbas neabejotinas pirmeivis LDK vizualiosios kultūros istorijos studijose, leidžiantis pažvelgti į etmono vaizdinę aplinką kaip į reiškinį, pasižymintį rūšine, medžiagine ir raiškos įvairove, geografine ir chronologine aprėptimi, istorine dinamika. Visa ši iš pirmo žvilgsnio eklektiška medžiaga tyrime tampa orbitomis, supančiomis Chodkevičiaus asmenybę, kūnus ir vaidmenis, taigi chaotiški dėmenys struktūruojami į didžiojo etmono kosmosą, kurį patikimai rėmina prieduose skelbiami ir taip į mokslinę apyvartą įvedami rašytiniai šaltiniai.“
Prof. dr. Giedrė Mickūnaitė, Vilniaus dailės akademija

„Skirtingai nei įprasta menotyrininkams, apsiribojančiais dailės kūrinių analize, monografijos autorė išplečia reiškinių lauką, pasitelkdama literatūrinius tekstus kaip vizualinei reprezentacijai lygiavertę asmens įvaizdžio kūrimo formą. Nuo istorikų vykdomų asmens reprezentacijos tyrimų ši knyga skiriasi teoriškai motyvuotu atvaizdo suvokimu. Monografijos esmė - naujas žvilgsnis į materialų ir mentalinį su Chodkevičiumi susijusį paveldą - paveikslus, dailius daiktus, etmonui dedikuotus arba svarbiausius jo gyvenimo įvykius aprašančius kūrinius. Remdamasi gausiais istoriniais šaltiniais, juos naujai interpretuodama, diskutuodama su ankstesniais etmono gyvenimą tyrusiais autoriais Tojana Račiūnaitė žinojimą apie Chodkevičių pakelia j naują lygį.“
Dr. Aistė Paliušytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Šaltinius iš lotynų kalbos vertė Ona Dilytė-Čiurinskienė ir Karolis Tumelis

Recenzentės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė, dr. Aistė Paliušytė

Redaktorė Jūratė Šamelienė.

Korektorė  Aušra Tamošiūnienė

Dizainėrė Edita Namajūnienė

Santraukos vertėja Raminta Bumbulytė

Knygos parengimą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutartis Nr. S-LIP-21-2)

Spausdino  UAB „Standart Impressa“

Įsigykite internetu:

Humanitas.lt

Patogupirkti.lt

Knygos.lt

Turinys

Pratarmė 10

Įvadas 12

Tyrimo objektas – žvilgsnių ir diskursų kryžkelėje 12

Istoriografija ir šaltiniai 16

Knygos sandara  24

1. Jono Karolio Chodkevičiaus kūnas, herbas, portretas 27

1.1. Etmono ir Grifo kūnai. Žodiniai paminklai 28

Miles Christianus įvaizdis ir raudoni laidotuvių audeklai 32

Asmens herbas – kūno medija 38 Chodkevičiaus išvaizda pamokslininkų ir poetų žodžiais 46

Kur esi, didis etmone? Kur ieškoti: ar katafalke? 57

1.2. Vienas veidas – daug panašybių. Raižyti ir tapyti portretai 68

Su gėle  75

Su šarvais ir kuodu  79

1620–1622 m. pareigybiniai portretai  86

Vestuvėms ar laidotuvėms? 94

Su langu fone: pomirtiniai portretai ir jų sekiniai 101

Fundatorius su vario žalia 109

Portretai-figūros en pied ir šv. Martinijonas 117

Gerardo Segherso Godefridus 126

2. Jono Karolio Chodkevičiaus performatyvi figūra 139

2.1. Etmono reprezentacijos įvykių įamžinimuose: hibridinis žvilgsnis 140

Įvykiai menuose ir pasirodymo menai 142 Chodkevičiaus figūra karo teatro scenose 144 Triumfas Vilniuje 173

Karališkųjų vestuvių eisenoje 178

„Himenėjo dovanų“ kontekstai 186

Grifas ir „Himenėjo dovanų“ figūros 196

„Himenėjo dovanų“ graviūros 201

2.2. Votyvinio atvaizdo / figūros profiliai: abipusis žvilgsnis  216

Jono Karolio religingumo pavyzdžiai  218

Prie šv. Kazimiero kapo Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo katedroje 223

Šv. arkangelas Mykolas ir Švč. Mergelė Marija 232

Aistra atvaizdams: „maskvietė“ 238

Prie stebuklingųjų Dievo Motinos atvaizdų 248 Kretingos bernardinų šventovė ir sūnus su abitu 257 Įžadai Kražiuose ir Ostroge 264

3. Jono Karolio Chodkevičiaus (savi)reprezentacinės struktūros 279

3.1. Daiktai, reikmenys ir žmonės  280

Rezidencijų statybos  281

Liachavičų pilies patrankos ir pabūklai 290

Brangenybės: „su dideliu deimantu tai man pačiam priklauso“ 298 Derami namų užsiėmimai ir mįslingas Chodkevičių ekslibrisas 307 Chodkevičiaus artimųjų portretai 312

Karieta Sofijai ir dailumo poreikis 320

Sofijos žmonės ir knygos 323

Apie vargonus, motetus ir vargonininką prie ponios  331

3.2. Vaizdai ir žodžiai memento mori akivaizdoje 336

Hermų su rožinio vėriniais dviprasmybės: Kretingos bažnyčios durys 337

Kambario sidabras – privilegijuotam altoriui 349

Muilo burbulai bažnyčios kriptoje: Sofijos sarkofagas 356

Ostrogo epitafija 371

Epilogo pradžia 381

Priedai 387

Priedas Nr. 1.  Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo katedros Šv. Kryžiaus altarijos fundacijos dokumentas (Bychavas, 1617) 388

Priedas Nr. 2. Br. Juozapas Piskulijus Melfietis paskelbia Karolį Chodkevičių Mažesniųjų brolių konventualų Malonių dalininku (Krokuva, 1603) 393

Priedas Nr. 3.  [Motiejus Kazimieras Sarbievijus], Himenėjo dovanos (Vilnius, 1620) 397

Priedas Nr. 4.  [Motiejus Kazimieras Sarbievijus], Epigrama LXXIII. Kardinolui Robertui Belarminui. Apie jo pamaldžias knygeles apie Amžiną laimę ir Pakopas ir kt., kurias vaivadienė Sofija Mieleckytė labai uoliai skaitė nedaug laiko likus iki mirties 418

Summary 421

Santrumpos 426

Iliustracijų sąrašas 427

Šaltiniai 432

Literatūra 439

Asmenvardžių rodyklė 455

Vietovardžių rodyklė 462