Šis leidinys – dailininko retrospektyvinė paroda knygos puslapiuose, apimanti laikotarpį nuo 1965 m. iki šių dienų. Dalis kūrinių pristatoma pirmą kartą. Skaitytojui pateikiama, kas buvo sukurta nebūtinai vien geriausio, bet ir supažindinama, kaip galvota, kaip ieškota savo nišos meno pasaulyje.
Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.