Šis leidinys – dailininko retrospektyvinė paroda knygos puslapiuose, apimanti laikotarpį nuo 1965 m. iki šių dienų. Dalis kūrinių pristatoma pirmą kartą. Skaitytojui pateikiama, kas buvo sukurta nebūtinai vien geriausio, bet ir supažindinama, kaip galvota, kaip ieškota savo nišos meno pasaulyje.
Monografijoje susitelkiama į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (~1570–1621) atvaizdus, jų ikonografiją ir istoriografiją arba vaizdines ir žodines reprezentacijas, jų pobūdį, tarpusavio sąveiką ir paskirtis. Knygą sudaro trys dalys.
Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės