1629 m. Krokuvoje buvo išspausdintas garsaus dominikonų pamokslininko Fabijono
Birkowskio (1566–1636) pamokslas „Apie šventuosius atvaizdus, kaip jie turi būti gerbiami“.
Šioje knygoje publikuojama pamokslo faksimilė, vertimas į lietuvių kalbą ir kolektyvinė studija.
Pamoksle Fabijonas Birkowskis teologiniais argumentais, istoriniais siužetais ir spalvingais
pasakojimais-toposais gina šventųjų atvaizdų buvimą Bažnyčioje. Pamokslininkas iškelia
svarbiausias bažnytinio (ir religinio) meno temas: Jėzaus originaliųjų atvaizdų-atspaudų
drobulėse prigimtį, metaforinius ar simbolinius atvaizdus, šventųjų vaizdavimą, atvaizdų
stebuklingumą, bažnyčios kaip Dangiškosios Jeruzalės atvaizdo puošybą. Jo aptariamų atvaizdų prigimtyje glūdi žodžio ir vaizdo sąveika. Šventasis Raštas – Dievo žodis, visų šventųjų atvaizdųšaltinis ir jų suvokimo pagrindas. Todėl atvaizdai skaitomi tarsi knygos, iš jų mokomasi kaip išraštų.
Biografinė knyga apie Algirdą Petrulį – vieną iškiliausių XX a. Lietuvos tapytojų
Monografijoje tyrinėjamas poeto Vytauto Mačernio gyvenimas ir kūryba