Šio ne vienerius metus tyrinėto kapinyno medžiaga reikšmingai papildo archeologinių šaltinių bazę ir aktualizuoja šaltinių svarbą mūsų krašto proistorės tyrimuose, nes tyrinėtų pajūrio kapinynų medžiagos skelbimas sustojo peržengus XXI a. slenkstį.
Ši mokslo monografija apima 1985, 1987-1990, 1991-1996, 2000 ir 2007 m. archeologinių tyrinėjimų ir Valstybės archeologijos komisijos bylų medžiagą bei gausią atsitiktinių radinių kolekciją, surinktą XX a. 4-9-uoju dešimtmečiais ir patekusią į Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinį, Kretingos ir Šiaulių „Aušros“ muziejus. Vykdytų acheologinių tyrimų medžiaga saugoma Lietuvos dailės ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuose.
Recenzentai:
Dr. Laurynas Kurila, Lietuvos istorijos institutas
Doc. dr. Gintautas Vėlius, Vilniaus universitetas
Monografijos rengimą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.
Monografijoje pateikiami istoriniai duomenys apie Telšių vyskupijos varpus (XV–XXI a.), aptariami žymiausi liejikai, nustatomi jų gaminiai, atskleidžiamas varpų paplitimas, skambinimo instrumentais būdai ir tradicijos