Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas

Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.

Tyrimas skirtas vieno mikroregiono – Biržulio apyežerių – antropogeninės veiklos rekonstrukcijai per ilgą laikotarpį IX–II tūkst. pr. Kr.

Leidinio tomas Restauravimo laboratorija dedikuojamas Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto 25-mečiui ir Paminklotvarkos katedros 20-mečiui.

Lietuvos bažnytinės dailės ir kultūros istorijoje Švč. Mergelės Marijos atvaizdas užima išskirtinę vietą. Vis dėlto esama daug meniniu ir istoriniu požiūriu vertingų, tačiau visiškai netyrinėtų ir net neužfiksuotų kūrinių. Skaitytojas supras, kad jo rankose laikoma knyga yra ne sausas skirtingų institucijų bendradarbiavimo „produktas“, bet įdomus, prasmingas, naujiems ieškojimams įkvepiantis kruopštaus darbo rezultatas.

Knygą sudaro Lukiškių Dievo Motinos ikonai skirta studija ir jos kultą liudijančio šaltinio – 1737 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistos stebuklų knygos Mistinis fontanas fotografuotinis leidimas ir vertimas.

Antrame „Kupiškėnų enciklopedijos“ tome publikuojama daugiau tūkstančio straipsnių ir apie 2300 iliustracijų

Regioninės enciklopedijos, skirtos Kupiškio kraštui, pirmojo  tomo antras pataisytas ir papildytas leidimas 

Leidinyje pateikiama informacija apie pilies vardus, legendas. Pristatomi Panemunės pilies valdytojai ir jų istorijos. Iliustruotai pateikiama informacija, kaip buvo statoma, rekonstruojama ir restauruojama mūrinė Panemunės pilis. Paskutinis leidinio skyrius pristato Balio Buračo 1942 m. užrašus apie pilį iš jo kelionės Panemuniais.

Minint žymiausio XX a. lietuvių dailėtyrininko Vlado Drėmos 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos dailės istorikų draugija 2010 m. surengė mokslinę konferenciją, kurios medžiaga ir tapo šios knygos pagrindu.

Kupiškio etnografijos muziejuje sukauptas vertingas XIX a. - XX a. I pusės tradicinių lietuviškų drabužių ir jų priedų rinkinys, daugiausia atspindintis Kupiškio krašto etnografijos paveldą, yra įprasminamas išsamiu moksliniu katalogu.

Studija paremta 1978–1993 m. vykusiais sistemingais akmens ir žalvario amžių paminklų lauko tyrimais senajame poledyniniame Biržulio-Lūkšto ežeryne.

Remiantis archyviniais dokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojančiais meno kūriniais ir fotografijomis, pagrindžiant taikomųjų tyrimų analize aptartos gyvenamųjų namų XVII a. pabaigos - XX a. pradžios dienų tapybos, lipdinių, sienų apmušalų, grindų dangų, koklinių krosnių ir židinių meninės ypatybės.

Kultūros paveldo fundamentiniai tyrimai vis papildomi naujais atradimais, o paveldosaugos ir paveldotvarkos procesai yra labai dinamiški ir nuolat kintantys

Pusės valandos trukmės dokumentiniame filme garsūs Lietuvos dailės istorijos tyrinėtojai kartu su vienuoliais bernardinais pristato žymaus LDK karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus 1602 m. funduotą vienuolyną Kretingoje

Skelbiami 2013 m. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Pasaulietiniai interjerai: idėja, dekoras, dizainas“ pagrindu parengti straipsniai, aprėpiantys platų chronologinį ir probleminį pasaulietinių interjerų analizės lauką

Pagrindinis šio Acta Academiae Artium Vilnensis numerio tikslas – patikslinti ir apibrėžti urbanistikos disciplinos vietą humanitariniame ir socialiniame mokslo ir meno praktikos lauke

Leidinyje apžvelgiama ir vertinama 117 - os Lietuvos architektūros paveldo objektų interjero raida - nuo gotikos iki istorizmo laikotarpio

Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus. 

 Św. Kazimierz, a raczej jego wizerunek zachowany w słowie pisanym, jak w dziełach sztuk wizualnych, jest tematem tej pracy

Knygoje apžvelgiami Viekšnių apylinkių archeologijos, meno ir mitologijos paminklai, nagrinėjama miesto, dvaro, kalatikų ir stačiatikių parapijų, medicinos ir švietimo istorinės raidos, analizuojami miesto heraldikos pokyčiai bei iškiliausių su šiuo kraštu susijusių asmenybių veikla. 

Straipsnių rinkinį vienija šventųjų arba kultinių atvaizdų tema, nagrinėjama akcentuojant jų kilmės, importo iš kitų kraštų ir sklaidos, paplitimo kartočių pavidalu klausimus

Vilniaus basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Teresės bažnyčia. Prie Vilniaus miesto sienos įsikūręs Šv. Teresės basųjų karmelitų vienuolynas buvo seniausias ir didžiausias šio ordino konventas.

Vilniaus benediktinių vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia. Filme pasakojama apie Vilniaus benediktinių vienuolyną, funduotą XVII a.

Pažaislio kamaldulių vienuolynas išsiskiria nuostabiaisLietuvos baroko meno paminklais ir sudėtinga, tačiau įdomia istorija

Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas ir bažnyčia. Filme pasakojama apie istoriškai itin svarbioje vietoje – kunigaikščio Kęstučio pilyje – įsteigtą  vienuolyną.

Videniškių regulinių atgailos kanauninkų vienuolynas ir bažnyčia. Kunigaikščių Giedraičių rūpesčiu ir lėšomis pastatyta Videniškių bažnyčia ir vienuolynas XVII–XVIII a. buvo reikšmingas Lietuvos dvasinio gyvenimo židinys ir svarbiausias atgailos kanauninkų – įdomios, bet išnykusios ir dabar primirštos vienuolijos – centras. 

Žymiausias XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūros fotografas Mečislovas Sakalauskas visuomenei pristato dar vieną albumą

Knygoje pristatoma ir išsamiai aptariama Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato dailininko Algirdo Dovydėno vitražų kūryba

Elektroninėje knygoje pristatoma Lietuvos XVI-XVIII a. dailės ir architektūros istorija, pateikiant 40-ties svarbiausių LDK dirbusių archtektų, tapytojų, skulptoriųbir raižytojų gyvenimo bei kūrybos aprašymus

Dvikalbė knyga skirta Vilniaus paminklų istorijai nuo XIX a. iki šių dienų

Straipsnių rinktinė skirta labai svarbiam, tačiau kultūriškai mažai artikuliuotam karališkajam Lietuvos kultūros aspektui, kuris svarbus giliau suvokiant patį „karališkumo“ reiškinį, jos reikšmę ir transformacijas krikščioniškoje dailės ikonografijoje, pasaulietiniame mene, kitose kultūros srityse

Šiame vizualiajai kultūrai skirtame straipsnių rinkinyje didžiausias dėmesys tenka „tradicinėms“ vizualumo formoms: dailei, kinui, architektūrai. Pristatomi straipsniai siūlo skirtingus požiūrio taškus varijuodami nuo teorinių ir metodologinių problemų gvildenimo iki konkrečių objektų interpretacijų

Atidžiau pažvelgę į mūsų miestus, greičiausiai nustebtume kokia didelė jų dalis buvo suformuota per istoriškai trumpą sovietinį laikotarpį

Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją

Straipsnių rinkinyje apžvelgiama Salantų parapijos istorija

Pirmojoje Atlaso knygoje aprašytos 133 kada nors Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje buvusių dvarų sodybos. Istoriniai duomenys apie dvarus papildyti inventorinių aprašų informacija ir iliustruoti archyvine medžiaga

Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1637 m. Žemaičių Kalvarijoje (tuomet vadintoje Gardais) įkurtas Kalvarijos ansamblis

XVII–XVIII a. didikų Valavičių lėšomis pastatytas bernardinų vienuolyno ansamblis Tytuvėnuose yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje

 Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis

Knygoje publikuojami straipsniai apie Žemalės bažnyčią ir jos meno paminklus

Knygoje pateikiama vieno iš Žemaitijos medinės sakralinės architektūros paminklų – Geidžių bažnyčios (Mažeikių r.) statybos istorija ir architektūros raida, aptarti joje buvę ir esantys dailės paminklai

Knyga skirta skulptūrinio dekoro lipdytojams ir restauratoriams – tiek pradedantiesiems, tiek ir meistrams

Pirmoji Lietuvoje išsami mokslinė studija apie skaras, jų kilmę, rūšis, audimo būdus, puošybą, pavadinimus, nešioseną

Knygoje pasakojama apie vieną gražiausių barokinių paminklų Lietuvoje – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei ilgą laiką prie jos gyvavusį Laterano kanauninkų vienuolyną

Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Monografija apie XIX a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje dirbusį skulptorių Kazimierą Jelskį

Knygoje-albume pristatomos Plungės dekanato sakralinės architektūros ir dailės paminklai aptinkami Rietavo, Tverų, Kantaučių, Lieplaukės, Medingėnų, Žlibinų bažnyčiose ir koplyčiose

Jungtinis tomas, apimantis visų Plungės dekanato bažnyčių aprašymus.

Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą

Trijų tomų veikalo „Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė“ pirmoji knyga

Monografijoje, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose

Informacinio pobūdžio žinynas, supažindinantis su Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomais Žemaitijos dvarų meno lobiais

Šie akmens amžiaus tyrinėtojos R. Rimantienės prisiminimai nušviečia savitą XX amžiaus aplinką, kurioje jai teko gyventi dirbti. Knyga skirta visiems, kas domisi archeologija, kraštotyra ir apskritai XX a. kultūriniu gyvenimu

Knygoje aprašomas pirmasis Lietuvoje pašto kelias, XIX a. sujungęs Sankt Peterburgą ir Varšuvą

Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai

Vadovas supažindina su kaimyninės Lenkijos šiaurinės dalies architektūros ir dailės paminklais

 Knygoje aptariama Tauragės krašto priešistorė ir istorija nuo XIII a. iki šių dienų

Kodėl kalnas, ant kurio stovi Telšių katedra, vadinamas Insula, išvertus iš lotynų kalbos - sala? Senajame Testamente Salomis vadinti pasaulio pakraščiai, užkampiai. Telšių vyskupija, Žemaičių žemė, vakarinis Lietuvos valstybės pakraštys - gal todėl Žemaičių žemės vyskupo katedrai pridera stovėti ant Lietuvos vasltybės pakraštį primenančios Insulos kalvos?

Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą

Leidinyje istoriniu ir meniniu aspektu pristatyti Kelmės dekanate esantys 24 bažnyčių ir vienuolynų ansambliai

Daugiau negu per šešis šimtmečius nuo katalikybės įvedimo Lietuvoje suręsta daug liaudiškų ir profesionalių medinių sakralinių pastatų. Daugelio jų architektūra turi išliekamąją vertę...

Kokiomis iškilmėmis į amžino atilsio vietą mirusius artimuosius išlydėdavo XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingieji? Kaip per laidotuves būdavo dekoruojamos ir puošiamos bažnyčios, katafalkai, karstai, laidojimo vietos? ...

Šioje knygoje pirmą kartą pateikiamas nuodugnus tyrimas skirtas istoriografijoje ir lietuvių atminties kultūroje įsitvirtinusiam herojiškos Pilėnų gynybos vaizdiniui

Lietuvos tūkstantmečio programos tarptautinės parodos ,,Baltų menas“ katalogas

Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį

Leidinyje pristatomi naujausi Lietuvos kultūros tyrinėjimai įvairiais dvarų funkcionavimo visuomenėje aspektais

Lietuvos ir užsienio istorikų bei dailėtyrininkų straipsniuose nagrinėjami įvairūs sakralinės dailės paveldo aspektai, pateikiamos naujos įžvalgos bei duomenys apie unikaliausius pavienius kūrinius ir jų rinkinius

Teminis straipsnių rinkinys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Vilniui kaip dailės gyvenimo ir dailės edukacijos centrui