Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys, kuriame ne tik įamžintas dabartinė sinagogų būklė, tačiau pristatomi jų architektūros ir istorijos tyrimai. Leidinys aktualus architektūros, paveldosaugos specialistams bei visiems besidomintiems Lietuvos praeitimi, kultūra ir paveldu. Jame pateikiama vertinga ikonografinė, archyvinė medžiaga, dabartiniai pastatų planai leidžia naudoti katalogą tolimesniems šios srities tyrinėjimams.
Daugiau negu per šešis šimtmečius nuo katalikybės įvedimo Lietuvoje suręsta daug liaudiškų ir profesionalių medinių sakralinių pastatų. Daugelio jų architektūra turi išliekamąją vertę...
Straipsnių rinktinė skirta labai svarbiam, tačiau kultūriškai mažai artikuliuotam karališkajam Lietuvos kultūros aspektui, kuris svarbus giliau suvokiant patį „karališkumo“ reiškinį, jos reikšmę ir transformacijas krikščioniškoje dailės ikonografijoje, pasaulietiniame mene, kitose kultūros srityse