Studija paremta 1978–1993 m. vykusiais sistemingais akmens ir žalvario amžių paminklų lauko tyrimais senajame poledyniniame Biržulio-Lūkšto ežeryne. Čia pavyko aptinkti apie 60 vėlyvojo paleolito, mezolito, neolito ir žalvario amžiaus gyvenviečių, kapinynų, aukojimo vietų, kurių nemaža dalis – 22 paminklai – ištirti ištisai, o likusieji – žvalgyti. Surinkta keliolika tūkstančių keramikos, titnago, kaulo, rago, akmens, medžio ir gintaro dirbinių. Iš pastarųjų formų įvairovės, ornamentikos, jos kūrimo technologijos ir naudotos medžiagos galima manyti, kad čia būta gintaro gavybos ir apdailos centro. Šių dirbinių analizei ir skirta ši knyga.
Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas
Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.