Dvikalbė knyga skirta Vilniaus paminklų istorijai nuo XIX a. iki šių dienų. Knyga sudaryta remiantis geografiniu dėstymo principu: kiekviename skyriuje pristatomos tam tikros miesto vietos – aikštės, skvero, parko – ir joje statytų ar ketintų statyti paminklų istorija. Trumpus istoriografinius tekstus, supažindinančius skaitytoją su pagrindiniais faktais, papildo iliustracijos bei citatos iš to meto spaudos ir oficialių dokumentų. Nebandant aprėpti visų kada nors mieste pastatytų paminklų, knygoje siekiama išryškinti bendresnius procesus: nuolatinę paminklų kaitą, su paminklais siejamus ideologinius ginčus, diskusijas dėl jų meninės formos, greta paminklų vykstantį gyvenimą. Istorinę apžvalgą papildo kritiniai straipsniai, parašyti istoriko dr. Laimono Briedžio, dailės kritikės dr. Skaidros Trilupaitytės ir architektūrologo dr. Tomo Grunskio. Didžiąją dalį knygos iliustracinės medžiagos sudaro 2011 m. Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje parodoje „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“ rodyti kūriniai.
-------------------------------------------
This book attempts to take a glance at the history of Vilnius and highlight broader events that tie together different political periods: the constant changing of monuments, ideological disputes over them and discussions regarding their artistic form, and everyday life happening around them. The book is divided into two parts: the first is a section where the subject matter is discussed by guest authors who research the history and urban culture of Vilnius; while the second section deals with history which is enriched with abundant visual material and quotes from historical sources.
Tyrimas skirtas vieno mikroregiono – Biržulio apyežerių – antropogeninės veiklos rekonstrukcijai per ilgą laikotarpį IX–II tūkst. pr. Kr.
Knygoje pasakojama apie vieną gražiausių barokinių paminklų Lietuvoje – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei ilgą laiką prie jos gyvavusį Laterano kanauninkų vienuolyną