Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą, remiantis bažnytinių architektūrinių užsakymų ir juos lėmusių kultūrinių veiksnių istorijos studijomis. Aptarti bendri kultūros reiškiniai, turintys įtakos ar tiesiogiai veikiantys mecenavimo procesą. Meninis vertinimas palygintas su meno apibūdinimu tyrinėjamuose šaltiniuose. Daugiausia dėmesio skirta menininko ir mecenato santykiams. Siekta išsiaiškinti, kokia buvo užsakovo įtaka atliekamam bažnytinio meno užsakymui. Remiantis surinkta faktografine medžiaga apibūdinta LDK XVII a. bažnytinės architektūros užsakymų dinamika. Prieduose pateikti XVII a. LDK katalikų vyskupijų bažnyčių ir architektūros užsakovų sąrašai.
Kodėl kalnas, ant kurio stovi Telšių katedra, vadinamas Insula, išvertus iš lotynų kalbos - sala? Senajame Testamente Salomis vadinti pasaulio pakraščiai, užkampiai. Telšių vyskupija, Žemaičių žemė, vakarinis Lietuvos valstybės pakraštys - gal todėl Žemaičių žemės vyskupo katedrai pridera stovėti ant Lietuvos vasltybės pakraštį primenančios Insulos kalvos?
Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.