Žymiausias XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūros fotografas Mečislovas Sakalauskas visuomenei pristato dar vieną albumą, kurį pats vadina ataskaita Vilniui, padėka už tai, kad miestas jį priėmė, leido pasijusti savam, pamilti senamiesčio gatves, suprasti jo architektūrą. Albumą sudaro paties autoriaus pasirinkti gotikos, baroko bei klasicizmo ansambliai, keliolika įspūdingiausių istorizmo laikotarpio pastatų ir paskutiniųjų dviejų dešimtmečių paminklai.
Tai yra M. Sakalausko kartos Vilnius, į kurį keletą dešimtmečių žvelgiama vieno žmogaus akimis. Todėl autorius neapsiriboja kuriuo nors savo aktyviosios veiklos periodu, o meniškai dokumentinę miesto architektūros fiksaciją pratęsia iki to laiko, kol rankos išlaikė fotoaparatą. Iš daugelio apie Vilnių pasakojančių knygų M. Sakalausko fotografijų albumas išsiskiria vaizdų istoriškumu, nesumeluotu žvilgsniu, todėl jis turėtų ilgiems laikams išlikti kaip ikonografinis šaltinis miesto architektūros ir gyvensenos tyrėjams, restauratoriams ir visiems besidomintiems.
Vilniaus basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Teresės bažnyčia. Prie Vilniaus miesto sienos įsikūręs Šv. Teresės basųjų karmelitų vienuolynas buvo seniausias ir didžiausias šio ordino konventas.
Vilniaus benediktinių vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia. Filme pasakojama apie Vilniaus benediktinių vienuolyną, funduotą XVII a.
Kodėl kalnas, ant kurio stovi Telšių katedra, vadinamas Insula, išvertus iš lotynų kalbos - sala? Senajame Testamente Salomis vadinti pasaulio pakraščiai, užkampiai. Telšių vyskupija, Žemaičių žemė, vakarinis Lietuvos valstybės pakraštys - gal todėl Žemaičių žemės vyskupo katedrai pridera stovėti ant Lietuvos vasltybės pakraštį primenančios Insulos kalvos?