Monografijoje, skirtoje iki šiol lietuvių menotyroje mažai tyrinėtai temai, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose, aprašomas jų išdėstymas architektūrinėje erdvėje ir ikonografijos raiška. Išsamiau aptarta Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios vienuolyno pirmo aukšto dekoro ikonografija.
Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.
Knygoje apžvelgiami Viekšnių apylinkių archeologijos, meno ir mitologijos paminklai, nagrinėjama miesto, dvaro, kalatikų ir stačiatikių parapijų, medicinos ir švietimo istorinės raidos, analizuojami miesto heraldikos pokyčiai bei iškiliausių su šiuo kraštu susijusių asmenybių veikla.