Knygoje pasakojama apie vieną gražiausių barokinių paminklų Lietuvoje – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei ilgą laiką prie jos gyvavusį Laterano kanauninkų vienuolyną. Pirmoji bažnyčia Antakalnyje pastatyta dar XV a., vienuolynas įsteigtas XVII a. pirmojoje pusėje. Dabartinė bažnyčia XVII a. antrojoje pusėje papuošta beveik vien stiuko lipdiniais, kurie puikiai išliko iki šių dienų.
Knyga išversta į lenkų ir italų kalbas.
Kupiškio etnografijos muziejuje sukauptas vertingas XIX a. - XX a. I pusės tradicinių lietuviškų drabužių ir jų priedų rinkinys, daugiausia atspindintis Kupiškio krašto etnografijos paveldą, yra įprasminamas išsamiu moksliniu katalogu.
Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą