Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atskleidžiama jo genezė, ypatumai, visuomeninis kontekstas. Ryškinami šventųjų atvaizdų funkcionavimo vienuolijoje bruožai.
Straipsnių rinktinė skirta labai svarbiam, tačiau kultūriškai mažai artikuliuotam karališkajam Lietuvos kultūros aspektui, kuris svarbus giliau suvokiant patį „karališkumo“ reiškinį, jos reikšmę ir transformacijas krikščioniškoje dailės ikonografijoje, pasaulietiniame mene, kitose kultūros srityse
Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą