Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį. Kultūra, menas, dvasinis gyvenimas, jų bruožais liudijamas epochos pobūdis – svarbiausi šios proginės knygos akcentai. Ypač daug dėmesio skiriama knygos vaizdams, jų kuriamam kiekvieno laikotarpio koloritui. Vienur jie tiesiogiai iliustruoja tekstą, kitur jį papildo, dar kitur – savarankiškai nušviečia vieną ar kitą praeities detalę. Dokumentų, istorinių paminklų, meno kūrinių ir jų fragmentų nuotraukos čia liudija šalies gyvenimą, sustabdytas ir kartais netikėtas tarpusavio dermes įgyjančias jo akimirkas: įvykius, procesus, būsenas. Skaitytojai šį leidinį galėtų turėti tarsi šeimos, o plačiau – Tėvynės albumą: laisvalaikiu pavartytų, atpažintų kadaise matytus dalykus, gal kai ką atrastų naują, dar nežinotą...
Šiame vizualiajai kultūrai skirtame straipsnių rinkinyje didžiausias dėmesys tenka „tradicinėms“ vizualumo formoms: dailei, kinui, architektūrai. Pristatomi straipsniai siūlo skirtingus požiūrio taškus varijuodami nuo teorinių ir metodologinių problemų gvildenimo iki konkrečių objektų interpretacijų
Straipsnių rinktinė skirta labai svarbiam, tačiau kultūriškai mažai artikuliuotam karališkajam Lietuvos kultūros aspektui, kuris svarbus giliau suvokiant patį „karališkumo“ reiškinį, jos reikšmę ir transformacijas krikščioniškoje dailės ikonografijoje, pasaulietiniame mene, kitose kultūros srityse