Kupiškio etnografijos muziejuje sukauptas vertingas XIX a. - XX a. I pusės tradicinių lietuviškų drabužių ir jų priedų rinkinys, daugiausia atspindintis Kupiškio krašto etnografijos paveldą, yra įprasminamas išsamiu moksliniu katalogu.
Kolekcija pasižymi retais autentiškais drabužių pavyzdžiais iš Aukštaitijos etnografinio regiono ir turi istorinę bei kultūrinę vertę.
Katalogo tikslas - skleisti žinią visuomenei apie neįkainojamą seserų Glemžaičių palikimą Kupiškio etnografijos muziejuje. Tai pirmasis tokios apimties ir turinio tiriamojo pobūdžio mokslinis leidinys muziejaus istorijoje. Seserų Glemžaičių surinkto XIX a. - XX a. I pusės tradicinės lietuvių aprangos (drabužių, galvos dangalų, apavo) ir jos priedų rinkinio svarba ir reikšmė yra didelė tiek Kupiškio krašto, tiek ir Lietuvos kultūros kontekste.
Kokiomis iškilmėmis į amžino atilsio vietą mirusius artimuosius išlydėdavo XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingieji? Kaip per laidotuves būdavo dekoruojamos ir puošiamos bažnyčios, katafalkai, karstai, laidojimo vietos? ...
Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.