Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį. Kultūra, menas, dvasinis gyvenimas, jų bruožais liudijamas epochos pobūdis – svarbiausi šios proginės knygos akcentai. Ypač daug dėmesio skiriama knygos vaizdams, jų kuriamam kiekvieno laikotarpio koloritui. Vienur jie tiesiogiai iliustruoja tekstą, kitur jį papildo, dar kitur – savarankiškai nušviečia vieną ar kitą praeities detalę. Dokumentų, istorinių paminklų, meno kūrinių ir jų fragmentų nuotraukos čia liudija šalies gyvenimą, sustabdytas ir kartais netikėtas tarpusavio dermes įgyjančias jo akimirkas: įvykius, procesus, būsenas. Skaitytojai šį leidinį galėtų turėti tarsi šeimos, o plačiau – Tėvynės albumą: laisvalaikiu pavartytų, atpažintų kadaise matytus dalykus, gal kai ką atrastų naują, dar nežinotą...
Knygoje pristatomas avangardinio meno grupės „Post Ars“ trisdešimties metų veiklos laikotarpis: parodos, akcijos, hepeningai, performansai, instaliacijos, žemės meno projektai, leidiniai ir individuali keturių menininkų – Alekso Andriuškevičiaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio, Česlovo Lukensko ir Gintaro Zinkevičiaus – kūryba. Knygai tekstus rašė grupės menininkai, taip pat Erika Grigoravičienė, Giedrius Gulbinas, Daiva Citvarienė, Linara Dovydaitytė, Rūta Lukenskienė, Agnė Narušytė, Miglė Survilaitė, Kęstutis Šapoka.
Tai pirmoji iš trijų knygų, kuriomis supažindinama su dailininko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vytauto Valiaus (1930–2004) kūryba