Remiantis daugiausia Vilniaus švietimo apygardos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Kražių mokyklos tikrinimo dokumentais, ataskaitomis, esančiomis Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje esančia medžiaga, taip pat ir skelbtais tyrinėjimais, apžvelgiama Kražių mokyklos ir gimnazijos istorija nuo jėzuitų ordino panaikinimo (1773) iki jos iškėlimo j Kauną 1844 m.
Nušviečiami trys mokyklos laikotarpiai: Edukacinės komisijos (1774–1797), Kolainių karmelitų (1797–1817) ir gimnazijos (1817–1844). Aptariamos mokymo programos, pateikiama mokinių statistika. Pasakojama, kaip Kražių mokiniai sutrukdė Rusijos kariams išvežti iš miestelio grūdų atsargas 1812 m. Napoleono kariuomenei įžengus į Lietuvą. Aprašomas mokinių priešinimasis carizmo politikai, slapta Juodųjų brolių organizacija ir žiaurus valdžios susidorojimas su jos nariais, 1831 m. įvykiai Kražiuose ir sukilimo pasekmės mokyklai. Daug dėmesio skirta Motiejaus Valančiaus mokytojavimui Kražiuose. Rašoma apie turiningą nuo jėzuitų laikų mokyklos biblioteką ir jos likimą, apie Kražių mokinių teatrą, jėzuitų kolegijos, kuri iki 1821 m. buvo mokinių bažnyčia, likimą ir kita. Aptariami mokyklos numizmatikos rinkiniai, išlikęs buvusios kolegijos paveldas. Priede pateikiamas 1797 m. Kražių kolegijos inventorius ir jo 1808 m. patikra, visų tos mokyklos mokytojų, taip pat ir žymesnių mokinių biogramos, išskiriant lituanistikai nusipelniusius asmenis.
Knygos leidimą rėmė: LIETUVOS MOKSLO TARYBA
Žymiausias XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūros fotografas Mečislovas Sakalauskas visuomenei pristato dar vieną albumą
Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1637 m. Žemaičių Kalvarijoje (tuomet vadintoje Gardais) įkurtas Kalvarijos ansamblis