Tai pasakojimas apie ypač reikšmingą Lietuvos kultūros istorijos objektą – prieš daugiau nei 400 metų įkurtą mokslo ir švietimo centrą, įspūdingą architektūrinį kompleksą, parinktą reprezentuoti Lietuvą Europos Sąjungoje.
Iš kitų Lietuvos vienuolynų Vilniaus jėzuitų kolegiją išskiria įvairiapusė ir istoriškai reikšminga veikla: sielovados darbas, mokymas bei ugdymas, knygų ir laikraščių leidyba, teorinė veikla, vaisininkystė.
Įvairaus pobūdžio keraminių dirbinių grupėms apibūdinti yra vartojami skirtingi terminai, tokie kaip „dekoratyvinė keramika“, „dailioji keramika“, „liaudies keramika“, „buitinė keramika“, „statybinė keramika“, „techninė keramika“, „pramoninė keramika“ ir kt.
Remiantis daugiausia Vilniaus švietimo apygardos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Kražių mokyklos tikrinimo dokumentais, ataskaitomis, esančiomis Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje esančia medžiaga, taip pat ir skelbtais tyrinėjimais, apžvelgiama Kražių mokyklos ir gimnazijos istorija nuo jėzuitų ordino panaikinimo (1773) iki jos iškėlimo j Kauną 1844 m.