XVII–XVIII a. didikų Valavičių lėšomis pastatytas bernardinų vienuolyno ansamblis Tytuvėnuose yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. XVII ir XVIII a. plėtęsis, klestėjęs, o XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje nykęs kompleksas vis dėlto išlaikė ir išsaugojo savo religinę reikšmę, daugybę religinio meno paminklų bei unikalią gotikos, renesanso ir baroko architektūros formas reprezentuojančią architektūrą. XXI a. pradžioje Tytuvėnų ansamblis dėl istorinės, meninės ir religinės svarbos įtrauktas į „Jono Pauliaus II piligrimų kelio“ programą.
Remiantis daugiausia Vilniaus švietimo apygardos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Kražių mokyklos tikrinimo dokumentais, ataskaitomis, esančiomis Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje esančia medžiaga, taip pat ir skelbtais tyrinėjimais, apžvelgiama Kražių mokyklos ir gimnazijos istorija nuo jėzuitų ordino panaikinimo (1773) iki jos iškėlimo j Kauną 1844 m.
Jungtinis tomas, apimantis visų Plungės dekanato bažnyčių aprašymus.