XVII–XVIII a. didikų Valavičių lėšomis pastatytas bernardinų vienuolyno ansamblis Tytuvėnuose yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. XVII ir XVIII a. plėtęsis, klestėjęs, o XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje nykęs kompleksas vis dėlto išlaikė ir išsaugojo savo religinę reikšmę, daugybę religinio meno paminklų bei unikalią gotikos, renesanso ir baroko architektūros formas reprezentuojančią architektūrą. XXI a. pradžioje Tytuvėnų ansamblis dėl istorinės, meninės ir religinės svarbos įtrauktas į „Jono Pauliaus II piligrimų kelio“ programą.
Įvairaus pobūdžio keraminių dirbinių grupėms apibūdinti yra vartojami skirtingi terminai, tokie kaip „dekoratyvinė keramika“, „dailioji keramika“, „liaudies keramika“, „buitinė keramika“, „statybinė keramika“, „techninė keramika“, „pramoninė keramika“ ir kt.
Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1637 m. Žemaičių Kalvarijoje (tuomet vadintoje Gardais) įkurtas Kalvarijos ansamblis