1 vieta. Gilda Williams „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“.

Ši knyga  - išsamus vadovas, skirtas tiems, kurie nori apie mūsų laikų meną kalbėti įtaigiai. Nepakeičiama studentams, meno profesionalams ir kitiems ambicingiems rašytojams knyga pirmiausia suteikia supratimą apie pagrindinius stiliaus ir turinio elementus, teksto uždavinį ir struktūrą, toną ir kalbą. Antroje dalyje duodama gausybė praktinių patarimų, aprėpiančių visą spektrą apie meną ir dėl meno kuriamų tekstų: akademinius darbus, pranešimus spaudai ir naujienų žinutes, straipsnius aukcionų ir parodų katalogams, galerijų vadovus ir parodų etiketes, publicistinius nuomonių straipsnius, rašinius interneto svetainėms ir tinklaraščiams. Plačiau.

2 vieta. Sudarytoja dr. Rūta Janonienė „Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje / Gardens: Traditions, Images and Symbols in Lithuanian Culture“.

Publikuojamuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama istorinių Lietuvos parkų ir sodų paveldui. Analizuojamos bendrosios parkų kūrimo estetinės tendencijos ir atskiri jų realizacijos atvejai, aptariami sodai sakraliniame ansamblyje (Pažaislio atvejis), miesto parkai (Alytaus atvejis). Keleto autorių dėmesio centre – Lietuvos sostinė: pradedant nuo platesnio žvilgsnio į per ištisus amžius susiklosčiusį Vilniaus kraštovaizdį, kuriame gamtiniai elementai, želdiniai ir jų prasminės sąsajos su architektūriniais elementais iš esmės formuoja miesto kraštovaizdžio tapatumą, iki konkrečių sodų ir parkų tyrimų, jų rekonstrukcijų bandymų. Pateikiama naujų reikšmingų archeologinių tyrimų duomenų apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvusius ankstyvuosius sodus, naujai pažvelgiama į XVIII–XIX a. laikų sodus ir parkus vyskupų rezidencijoje Verkiuose, aptariama Vilniaus universiteto Botanikos sodo istorija. Reikšminga ir Lietuvos menotyroje nauja tema – sodų vaizdiniai XIX a. Vilniaus interjerų puošyboje, sodų madų atspindžiai sienų tapyboje ir kambarių apstatyme.  Plačiau.

3 vieta. Sudarytoja ir katalogo komentarų autorė Ramutė Rachlevičiūtė „Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys | Well of Joy“. 

Algimanto Švėgždos kūrybos albumas. „Dailininkas buvo tikras savo šalies ir viso meno pasaulio patriotas. Nebuvo ir manau, kad nebus labiau mylinčio tėvynę Lietuvą dailininko kaip Algimantas Švėgžda." - R. Rachlevičiūtė Plačiau.

4-5 vieta. Dainius Junevičius „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“.

Tai kruopščiai ištirta ir įdomiai parašyta Lietuvoje dirbusio fotografo biografija. Knygoje skaitytojas pamatys Korzono nusifotografuotų žmonių portretų galeriją, ankstyviausias Vilniaus nuotraukas, o su specialiais akiniais matys seniausius Lietuvos 3D vaizdus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis. Plačiau.

4-5 vieta. Sudarytojai: Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys „Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018“.

Valstybės šimtmečio akivaizdoje sustiprėjo pastangos susieti dabartį su praeitimi, suteikti šiuolaikinio žmogaus vaizduotei peno ir žinių, kurie leistų pilniau, gyviau ir giliau suvokti praėjusio šimtmečio Lietuvos gyvenimą, jo lūžius, pasiekimus ir praradimus. Paradoksaliai iki šiol nėra jokios istorinės sintezės, kuri padėtų aprėpti minėtą laikotarpį kaip įvairialypį ir dinamišką istorijos tarpsnį, aktyviai tebeveikiantį mūsų tikrovę. Būtent šią spragą ir norima užpildyti, išleidžiant lietuvių kalba Lietuvos ir užsienio šalių specialistų (viso 23 autoriai), daugiausia istorikų ir menotyrininkų parašytą esė rinkinį „Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018“, skirtą plačiajai visuomenei. Plačiau.