Pasakojimas apie įdomią ir permainingą seniausio pranciškonų konvento vilniuje istoriją. Aptariamos jo įkūrimo aplinkybės, ansamblio raida, reikšmė Lietuvos kultūrai. Istorikai ir meno istorikai kalba apie vietas, susijusias su Vilniaus pranciškonų kankinių legenda, apie karų atneštas negandas, uždarymus, paveldo likimą ir atgimimą.
Antrame filme pasakojama apie kitą pranciškoniškojo dvasingumo ir kultūros centrą Vilniuje – bernardinų konventą. Aptariama unikali šio gražiausio ir geriausiai išlikusio vienuolyno istorija, architektūra, sakralinės dailės kūriniai, atspindintys vienuolijos pamaldumo tradiciją.
Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija, padedanti paaiškinti XX a. antrosios pusės meno tendenciją vaizduoti paprasčiausius daiktus, vengti prasmės ar apskritai nutilti
Tai – metodinė mokomoji knyga apie įvairias audinio paviršiaus dekoravimo ir formavimo technikas ir jų taikymą šiuolaikinio vienetinio audinio kūrimui.