Tai neseniai mirusios garsios išeivijos dailininkės paskutinis, nebaigtas darbas, supintas iš autentiškų archyvinių dokumentų, fotografijų ir atsiminimų fragmentų. Geriausiai jį apibūdina pati sudarytoja pratarmėje sakydama: „Šioje knygoje noriu į vieną būrį sutelkti išblaškytą, ištremtą ir nekaltai nubaustą savo šeimą, giminaičius. Savo mylimam tėveliui Ignui Urbaičiui, kurio palaikai dūli nežinia kur Sibiro platybėse, noriu pastatyti nors nedidelį paminklą“.
„Šioje knygoje vyrauja amžinos, laikui nepavaldžios būties prasmės ir kūrybingos asmenybės egzistencijos temos, kurių neblėstantį aktualumą lemia nuolatinės priešingų kategorijų – gėrio ir blogio, tiesos ir melo, grožio ir bjaurasties, šlovės ir užmaršties, drąsos ir nevilties, atgimimo ir saulėlydžio ir pan. – metamorfozės.“ - prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas
Dviejų žinomų dailėtyrininkų - VDA garbės daktaro Vlado Drėmos (1910-1995) ir jo mokytojo, ilgamečio Varšuvos nacionalinio muziejas direktoriaus prof. Stanislawo Lorentzo (1899-1989) laiškai.