Tai neseniai mirusios garsios išeivijos dailininkės paskutinis, nebaigtas darbas, supintas iš autentiškų archyvinių dokumentų, fotografijų ir atsiminimų fragmentų. Geriausiai jį apibūdina pati sudarytoja pratarmėje sakydama: „Šioje knygoje noriu į vieną būrį sutelkti išblaškytą, ištremtą ir nekaltai nubaustą savo šeimą, giminaičius. Savo mylimam tėveliui Ignui Urbaičiui, kurio palaikai dūli nežinia kur Sibiro platybėse, noriu pastatyti nors nedidelį paminklą“.
Minint žymiausio XX a. lietuvių dailėtyrininko Vlado Drėmos 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos dailės istorikų draugija 2010 m. surengė mokslinę konferenciją, kurios medžiaga ir tapo šios knygos pagrindu.