Antrąją mediko, rašytojo Stanislovo Moravskio (Stanisław Morawski, 1802–1853) knygą lietuvių kalba (pirmoji, Keleri jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825), išspausdinta 1994 m.) sudaro dešimt apybraižų apie Merkinės, Nemunaičio, Alytaus, Punios, Nečiuikų, Jiezno, Ustronės ir kitų Panemunių miestelių, kaimelių bei dvarelių praeitį, paįvairintų nestandartinėmis rašytojo įžvalgomis, svarstymais tų vietovių istorijos ir dabarties temomis. Dažnai nukrypstama į bendresnius, išsamesnius viso mūsų krašto praeities, jo perspektyvų apmąstymus, deklaruojama tikra, stipri, nebanali meilė savo kraštui, jo istorijai, gamtai ir žmonėms. Dėl tokios specifinės Stanislovo Moravskio rašymo manieros šis kūrinys ne tik gerokai peržengia kelionių literatūros, miestelių ar net vadinamosios upių istoriografijos ribas, bet ir gali būti drąsiai laikomas vienu įdomiausių mūsų XIX a. kitakalbės raštijos pavyzdžių. Leidinys iliustruotas epochiniais XIX a. Lietuvos meistrų ir paties Stanislovo Moravskio piešiniais bei graviūromis, taip pat šiuolaikinėmis fotomenininko Vlado Vitkausko fotografijomis.
Knyga skiriama visiems, kurie domisi mūsų krašto kultūros istorija.
Ši knyga apie architekto profesoriaus Vytauto Jurgio Dičiaus spalvingą asmenybę. V. J. Dičiaus kūrybos kraitį sudaro Bauhauzo dvasia alsuojantieji, neofunkcionalistiniai KPI miestelio Statybos, Radiotechnikos bei Cheminės technologijos fakultetų rūmai, modernios architektūros parduotuvė „Buitis“, visuomeninis centras „Girstupis“, naujieji garsieji „Tulpės“ ir „Orbitos“ interjerai Kaune, skulptūrą primenantis restoranas „Nendrė“ Trakuose, rekreacinės architektūros etalonas Mokslų akademijos poilsio namai „Pilkasis garnys“ Palangoje, elegantiškieji Sporto rūmai Alytuje ir kt. Knygoje atspindėta įvairiapusė Vytauto Jurgio Dičiaus kūryba, pedagoginė, visuomeninė veikla.
Išeivijoje kūrusio dailininko ir architekto Petro Kiaulėno (1909-1955) egodokumentinio palikimo knyga.