Antrąją mediko, rašytojo Stanislovo Moravskio (Stanisław Morawski, 1802–1853) knygą lietuvių kalba (pirmoji, Keleri jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825), išspausdinta 1994 m.) sudaro dešimt apybraižų apie Merkinės, Nemunaičio, Alytaus, Punios, Nečiuikų, Jiezno, Ustronės ir kitų Panemunių miestelių, kaimelių bei dvarelių praeitį, paįvairintų nestandartinėmis rašytojo įžvalgomis, svarstymais tų vietovių istorijos ir dabarties temomis. Dažnai nukrypstama į bendresnius, išsamesnius viso mūsų krašto praeities, jo perspektyvų apmąstymus, deklaruojama tikra, stipri, nebanali meilė savo kraštui, jo istorijai, gamtai ir žmonėms. Dėl tokios specifinės Stanislovo Moravskio rašymo manieros šis kūrinys ne tik gerokai peržengia kelionių literatūros, miestelių ar net vadinamosios upių istoriografijos ribas, bet ir gali būti drąsiai laikomas vienu įdomiausių mūsų XIX a. kitakalbės raštijos pavyzdžių. Leidinys iliustruotas epochiniais XIX a. Lietuvos meistrų ir paties Stanislovo Moravskio piešiniais bei graviūromis, taip pat šiuolaikinėmis fotomenininko Vlado Vitkausko fotografijomis.
Knyga skiriama visiems, kurie domisi mūsų krašto kultūros istorija.
Žinomo rašytojo, literatūros tyrinėtojo ir pedagogo Rapolo Šaltenio trilogijos („Jau skleidės burės“, 1991; „Gaudeamus igitur“, 1993) trečioji knyga
Kūrinio „Iš visur po truputį. Atsiskyrėlio gavenda“ II tomas - „Broliai bajorai“. Antroje knygos dalyje rašytojas piešia Panemunių miestelių ir dvarelių regiono socialinį portretą, daugiausiai dėmesio skirdamas bajorijai. Aprašoma provincijos bajorų kasdiena - ūkinės problemos, bylinėjimasis, laisvalaikis, religinė praktika, apranga, valgis ir kt.