„Šioje knygoje vyrauja amžinos, laikui nepavaldžios būties prasmės ir kūrybingos asmenybės egzistencijos temos, kurių neblėstantį aktualumą lemia nuolatinės priešingų kategorijų – gėrio ir blogio, tiesos ir melo, grožio ir bjaurasties, šlovės ir užmaršties, drąsos ir nevilties, atgimimo ir saulėlydžio ir pan. – metamorfozės. Rekomenduočiau ją skaityti visiems ir ne vieną kartą, nes joje tiesiog per daug visko vienam kartui. Ją galima nagrinėti detalėmis, galima gilintis į kurią nors vieną siužetinę liniją ar į keletą vienu metu, galima aptarinėti ištisus vakarus namuose ar gamtoje prie klajūno laužo, geriant arbatą. Įdėmesnis skaitytojas čia suras daug įvairių poteksčių, subtilių estetinių užuominų, nutylėjimų, egzistencinių pamąstymų apie amžinas žmogaus būties ir kūrybinės saviraiškos problemas.“ - prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas
Petras Gintalas lietuvių dailėje ryškiausią pėdsaką įspaudė (ir toliau tebespaudžia) būtent medaliais. Petro Gintalo sukurtus medalius apytikriai būtų galima skirstyti pagal tematiką: skirti asmenims / personažams, miestams ir sau pačiam, savo asmeninei istorijai. Ir kiekvienas jų, ir visi drauge, žinoma, skirti atminčiai.
Žinomo rašytojo, literatūros tyrinėtojo ir pedagogo Rapolo Šaltenio trilogijos („Jau skleidės burės“, 1991; „Gaudeamus igitur“, 1993) trečioji knyga