Monografijoje aptariama Lietuvos  XIX a. - XX a. I pusės religinė liaudies skulptūra jos autentiškame kontekste. Nagrinėjama liaudies skulptūros ikonografija ir paskirtis tradicinėje kultūroje. Atskleidžiama liaudiškojo pamaldumo ir Bažnyčios įtaka šiai liaudies dailės sričiai. Išryškinami veiksniai ir priežastys, lėmę tam tikrų ikonografinių tipų populiarumą sodybų, bendruose kaimų, pakelių, šventorių, kapinių, stebuklingų vietų paminkluose.