Scenografė, kostiumų dailininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė knygoje aptaria kostiumo raidą nuo senovės Egipto iki XX a. vidurio. Pateikiama gana griežta kiekvieno istorinio laikotarpio charakteristika (estetika, idealai, skonio samprata) ir kostiumo konstrukcijos bei dalių sistema. Į kostiumo istoriją žvelgiama iš scenografijos perspektyvos, todėl keliami klausimai, kiek kostiumo istorija gali padėti teatro menui ir kaip gerai reikia ją išmanyti. Svarbiausias klausimas – ne „Koks buvo kostiumas?“, bet „Kodėl būtent toks jis buvo?“. Veikale pateikiama daug vaizdinės medžiagos – kostiumų ir audinių iliustracijų, kirpimo išklotinių. Knyga skirta visiems, besidomintiems kostiumo istorija, o ypač tiems, kurie nori dirbti teatre.
Knygoje nagrinėjamos architektūrinės raiškos ir išliekamosios vertės problemos, formų kaitos tendencijos, pateikiama įvairių architektūrinių objektų ir supančios aplinkos analizė, konstrukcinių sistemų, spalvų, šviesos, naujų technologijų ir statybinių medžiagų įtaka meninės formos raiškai
Vadovėlio tikslas – pasitelkus Lietuvos ir užsienio istorinių ir šiuolaikinių utopijų pavyzdžius, atskleisti įvairialypių kontekstų sąsajas su architektūra, parodyti jų įtaką utopinių projektų raidai ir jų pavidalams. Sąveika nagrinėjama, aprašant utopijas, projektus ir jų tipus; erdvės ir laiko kategorijas kultūroje ir architektūroje; politinius, religinius ir techninius dalykus tyrinėjančias teorijas.