Bendrauniversitatinio kurso medžiaga antrosios studijų pakopos studentams.
Ši knygelė skirta Vilniaus dailės akademijos magistrantams, studijuojantiems kultūros filosofiją. Joje glaustai išdėstytos pagrindinės temos, nagrinėjamos Kultūros filosofijos paskaitų kurse, aptariamos svarbiausios sąvokos ir apibrėžtys, taip pat nagrinėjami būdingiausi kultūros reiškinių pavyzdžiai.
Kurso tikslas – supažindinti studentus su pamatine filosofine kultūros problematika ir dabartiniais jos nagrinėjimo būdais. Šios žinios turi suteikti koncepcinį pagrindą kultūrinės tradicijos ir dabartinės kultūros, visuomenės bei meno studijoms. Siekiama išugdyti gebėjimą aptikti ir nagrinėti teorinę ir filosofinę problematiką kuo įvairiausio pobūdžio tekstuose, dirbiniuose ir kūriniuose, suteikti įgūdžių dirbti su humanitarinių ir socialinių mokslų medžiaga. Tačiau bene svarbiausia – kursas paskatins studentų gebėjimą teoriškai apmąstyti ir įprasminti savo pačių kūrybinę veiklą.
Knygelė nepakeičia paskaitų klausymo ir dalyvavimo diskusijose, bet gali padėti apžvelgti kultūros filosofijos nagrinėjamą teminį lauką ir nubrėžti pagrindines analitines linijas. Vartojamos sąvokos yra aptartos studentų jau išklausytuose filosofijos kursuose; reikalui esant, jas galima susirasti populiariuose filosofijos ar tarptautinių žodžių žodynuose.
Kiekvieno skyriaus gale pateikiami klausimai, kurie turi padėti pasitikrinti įgytas žinias, analitiškiau pažvelgti į dėstomą medžiagą, įgyti įgūdžių teoriškai nagrinėti įvairaus pobūdžio kultūros reiškinius. Išlavinti įgūdžius, atpažinti ir svarstyti filosofinę kultūros problematiką kaip tik ir yra pats svarbiausias šio kurso tikslas.
Literatūros sąrašas yra skirtas tiems, kurie ketina savarankiškai plėsti teorinį ir probleminį kultūros filosofijos akiratį ir atrasti artimų arba alternatyvių kurse nagrinėjamos problematikos analizės būdų, taip pat ieškantiems medžiagos referatams kultūros filosofijos temomis. Pirmųjų dviejų šios knygelės skyrių problematika yra daug išsamiau nagrinėjama autoriaus knygoje Steigtis ir sauga. Kultūros filosofijos etiudai (Vilnius: Baltos lankos, 1996).
Vadovėlyje nagrinėjami svarbiausi dizaino formavimosi ir raidos etapai nuo XIX a. vidurio iki XXI amžiaus
Written within a curatorial practice and post-doctoral fellowship, it opens up perspectives of artistic research for artists, curators, researchers in the social sciences and humanities, and wider audiences.