Šiuolaikinė tekstilė, kruopštaus amato ir inovacijų sintezė, yra viena perspektyviausių šiuolaikinių meno industrijų sričių - tai byloja Kauno bienalės ir Vilniuje vykstančios mažosios tekstilės bienalės -neblėstantis tarptautinis populiarumas bei tęstinumas. Nepaisant to, visa XVIII-XXI a. meninės tekstilės kolekcija, sukaupta Lietuvos muziejuose, juo labiau konceptuali jos retrospektyva, žiūrovams ir tyrinėtojams beveik neprieinama.
Pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo formuotis dar viena ydinga tendencija - skiriama per mažai dėmesio sovietinio gyvenimo dailės realijoms ir iškiliausiems to laikotarpio kūrėjams. Dėl šių priežasčių į užmarštį grimzta kūryba tų asmenybių, kurios prisidėjo prie lietuvių tekstilės klestėjimo.
2014 m. gruodžio - 2015 m. gegužės mėnesiais Lietuvos dailės muziejuje buvo pristatytas projektas "Absoliuti tekstilė", precedento neturinti retrospektyvi paroda - Lietuvos tekstilė nuo XVII a. iki šių dienų (parodos kuratorė - prof. Eglė Ganda Bogdanienė). Joje siekta atskleisti lūžinius meninių, visuomeninių, technologinių aspektų taškus, susiejant su istorinio tyrimo įžvalgomis.
Parodą lydi išsamūs menotyriniai tyrimai, kuriuose sutiko dalyvauti Lietuvos tekstilę tyrinėjančios ir tekstilės parodas kuruojančios menotyrininkės prof. dr. Ieva Kuizinienė, dr. Lijana Natalevičienė, dr. Virginija Vitkienė ir meno licenciate doc. Monika Žal-tauskaitė-Grašienė. Sudarant kolekciją iš Lietuvos dailės muziejaus fondų, prisidėjo muziejininkės Nijolė Žilinskienė ir Eglė Pinkutė.
Šis leidinys - parodą lydintis iliustruotas straipsnių rinkinys. Jame pristatomi parodoje išskirti XVII-XXI a. lietuvių tekstilės raidos laikotarpiai, tyrinėjama ir vertinama žinomiausių autorių kūryba, nagrinėjamas lietuvių tekstilės savitumas ir sąsajos su tarptautiniu kontekstu. Tai galimybė užpildyti spragas, visuomenei ir tyrėjams pristatyti vientisą Lietuvos tekstilės raidą, jos pokyčius.
Prof. Eglės Gandos Bogdanienės straipsnyje "Absoliuti tekstilė" pristatomi projekto idėjos atsiradimo motyvai, parodos ir leidinio sudarymo koncepcija, tekstilės meno raida apžvelgiama probleminiu aspektu. Parodoje buvo eksponuojami darbai, atskleidę tekstilės meno virsmus istorijoje ir istorijos atvaizdus tekstilės kūriniuose. Juose tiesiogiai arba asociatyviai parodoma aplinka, dariusi įtaką istorinei ir kultūrinei Lietuvos raidai. Lietuvos tekstilės meną siekta įvertinti atsižvelgiant į istorinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius pokyčius.
.
Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją
Šis katalogas suteikia progą pažinti šią menininkę tiek biografiniu, tiek dailėtyriniu aspektu, atskleidžiama ir jos veikla šiuolaikinės architektūros ir visuomeninių procesų kontekste. Ãplinkos, kuriose ji veikė ir kurias pati kūrė, atgyja dailėtyriniuose tekstuose. Juos papildo pačios Aleksandros Kasubos tekstai, kuriuose menininkė atskleidė savo kūrybos principus, idėjas ir vizijas. „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ – tai knyga apie A. Kasubos kūrybinio palikimo aktualumą, jos hibridinių – meno, dizaino, architektūros – praktikų grožį ir svarbą.