Leidinyje pristatomas spalvingas, bet menkai pažįstamas tarpukario Vilniaus dailės segmentas, kurio skirtingų kartų, tautybių, įvairių socialinių sluoksnių Vilniuje kūrusių moterų ir merginų meninės veiklos rezultatai traktuojami kaip vaizdingi tų dvidešimties metų liudininkai.

A. Tamošaičio liaudies meno kolekcijos tyrimas įtraukia savo nepaprastai įdomia Lietuvos kultūros vertybių kolekcionavimo, populiarinimo leidiniuose ir parodose istorija, supažindina su to laikmečio istoriniu ir sociokultūriniu kontekstu, iškiliais kultūros ir visuomenės veikėjais, ženkliai prisidėjusiais prie lietuvių liaudies meno palikimo išsaugojimo ir sklaidos.