Monografijoje pateikiami istoriniai duomenys apie Telšių vyskupijos varpus (XV–XXI a.), aptariami žymiausi liejikai, nustatomi jų gaminiai, atskleidžiamas varpų paplitimas, skambinimo instrumentais būdai ir tradicijos. Remiantis archyviniais šaltiniais, analizuojami vyskupijos varpų praradimai per 1831 m. sukilimą ir du pasaulinius karus, tiriama politinių pokyčių įtaka šių instrumentų gamybai ir paplitimui. Knygos kataloginėje dalyje pateikiami duomenys apie 538 Telšių vyskupijos bažnyčiose esančius varpus. Prieduose publikuojami prarastų ir paminklinių varpų sąrašai, pridedama ir įvairių meistrų pagamintų instrumentų paplitimo vyskupijoje lentelė.
Šis katalogas suteikia progą pažinti šią menininkę tiek biografiniu, tiek dailėtyriniu aspektu, atskleidžiama ir jos veikla šiuolaikinės architektūros ir visuomeninių procesų kontekste. Ãplinkos, kuriose ji veikė ir kurias pati kūrė, atgyja dailėtyriniuose tekstuose. Juos papildo pačios Aleksandros Kasubos tekstai, kuriuose menininkė atskleidė savo kūrybos principus, idėjas ir vizijas. „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ – tai knyga apie A. Kasubos kūrybinio palikimo aktualumą, jos hibridinių – meno, dizaino, architektūros – praktikų grožį ir svarbą.
Šis leidinys, pradėtas rengti prieš septynerius metus dr. Viktoro Liutkaus ir dr. Eglės Ulčickaitės interviu su buvusiais katedros vedėjais ir prof. Aušros Vaitkūnienės straipsnio apie Kauno fakulteto Tapybos studiją pagrindu, papildytas Tapybos ir piešimo katedros, įkurtos Vilniaus universitete prieš 225-erius metus, istorinio kelio diagrama su visų katedroj dirbusių ir dabar Vilniaus fakulteto Tapybos katedroje ir Kauno fakulteto Tapybos studijoje dirbančių bei visų besimokiusių ir baigusių tapybą pavardėmis.