Kupiškio etnografijos muziejuje sukauptas vertingas XIX a. - XX a. I pusės tradicinių lietuviškų drabužių ir jų priedų rinkinys, daugiausia atspindintis Kupiškio krašto etnografijos paveldą, yra įprasminamas išsamiu moksliniu katalogu.
Kolekcija pasižymi retais autentiškais drabužių pavyzdžiais iš Aukštaitijos etnografinio regiono ir turi istorinę bei kultūrinę vertę.
Katalogo tikslas - skleisti žinią visuomenei apie neįkainojamą seserų Glemžaičių palikimą Kupiškio etnografijos muziejuje. Tai pirmasis tokios apimties ir turinio tiriamojo pobūdžio mokslinis leidinys muziejaus istorijoje. Seserų Glemžaičių surinkto XIX a. - XX a. I pusės tradicinės lietuvių aprangos (drabužių, galvos dangalų, apavo) ir jos priedų rinkinio svarba ir reikšmė yra didelė tiek Kupiškio krašto, tiek ir Lietuvos kultūros kontekste.
Šis leidinys, pradėtas rengti prieš septynerius metus dr. Viktoro Liutkaus ir dr. Eglės Ulčickaitės interviu su buvusiais katedros vedėjais ir prof. Aušros Vaitkūnienės straipsnio apie Kauno fakulteto Tapybos studiją pagrindu, papildytas Tapybos ir piešimo katedros, įkurtos Vilniaus universitete prieš 225-erius metus, istorinio kelio diagrama su visų katedroj dirbusių ir dabar Vilniaus fakulteto Tapybos katedroje ir Kauno fakulteto Tapybos studijoje dirbančių bei visų besimokiusių ir baigusių tapybą pavardėmis.
Šriftas ir kaligrafija modernioje visuomenėje užima nepaprastai svarbią vietą. Tai matoma kasdien, kiekviename žingsnyje, todėl labai svarbu, kad būtų profesionalu, meniška ir įtaigu. Tam Albertas Gurskas paskyrė daugiau kaip penkis dešimtmečius