„Atidarymai: Lietuvos dailės gyvenimo fragmentai 2005–2014 m.“ – tai beveik dešimtmečio rinktiniai straipsniai ir interviu su meno kūrėjais, sugrupuoti į tris dalis: „Parodos ir kiti įvykiai“, „Personalijos“ ir „Pokalbiai“. Šia knyga siekiama chronologiškai pratęsti Alfonso Andriuškevičiaus dailės kritikos straipsnių rinkinio leidybos tradiciją, tikintis, kad tekstų telkinys gali atskleisti ne tik autoriaus profesinių vertybių sistemą, bet ir bent iš dalies nubrėžti svarbesnių dailės įvykių punktyrą, pristatyti tikrus ir netikrus didvyrius bei problemas, o jų interpretacijos – pateikti išsamesnį netolimos praeities kontekstą. Taip norima įtvirtinti dailės kritikos pozicijas rašant dailės istoriją, kur Krikštopaitytė pasirodo kaip savitą kalbą turinti autorė ir tikra rakštis institucijoms bei kanonams, nuolat abejojanti, kelianti klausimus ir pristatanti savus herojus.
Šiame vizualiajai kultūrai skirtame straipsnių rinkinyje didžiausias dėmesys tenka „tradicinėms“ vizualumo formoms: dailei, kinui, architektūrai. Pristatomi straipsniai siūlo skirtingus požiūrio taškus varijuodami nuo teorinių ir metodologinių problemų gvildenimo iki konkrečių objektų interpretacijų
Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, kurioje sovietizavimas akcentuojamas kaip esminis, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą nulemiantis, taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantis veiksnys