Fotomontažų pagalba dekonstruojamos viešosios erdvės mieste, kurios projekte įvardinamos kaip destrukciniai plyšiai ir yra susijusios su negatyviais ardomaisiais reiškiniais. Destrukcija miesto erdvėse, kaip ardantis veiksnys, nagrinėjama socialiniame kontekste tiesiogiai nekuriant destruktyvių formų ar erdvių. Dekonstravimo metodo pagalba tyrinėjamas individo santykis su destrukcinėmis erdvėmis, kurios šiuolaikiniame sociume yra sutinkamos kaip dažnas reiškinys. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į destruktyvias viešąsias erdves mieste, nagrinėjama bendrinė destrukcijos paskirtis bei jos raiškos formos, taip pat negatyvumo poveikis individui, egzistencinės jausenos ir išgyvenimo klausimai. Dekonstruojamos viešosios erdvės kaip pagrindinis tyrimo objektas yra svarbiausios. Tyrimas apima visuomeninius, socialinius, kultūrinius aspektus, susijusius su destrukcija mieste.
Vienas iš pagrindinių keliamų klausimų yra inovatyvaus dekonstruotų destruktyvių miesto erdvių poveikio individui nustatymas. Taip pat, probleminis individo santykis su destrukcinėmis erdvėmis. Pagrindinė problema nagrinėjama meno projekte yra destrukcinės miesto erdvės ir su jomis susijusių negatyvių reiškinių atsiradimas, kaita ir sąveika su miesto struktūra.
Kūrybinės dalies vadovas prof. Artūras Raila
Tiriamosios dalies vadovė prof. dr. Giedrė Mickūnaitė
Vadovė dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė