Regimąjį projekto pavidalą sudaro aštuoni fotorealistiniai viso ūgio (194 × 102 cm) globos namuose paskutinius metus gyvenusių jaunuolių portretai. Užmojis pareikalavo didelės valios, itin kruopštaus, preciziškai tiksliai atliekamo ketverių metų darbo. Visą projekto įgyvendinimo laiką iš naujo „apsigyvenau“ Alytaus vaikų globos namuose, kad galėčiau puoselėti tiesioginį santykį su namų aplinka ir kasdieniais ritualais. Prie šios misijos prisidėjo ir Remigijus, su kuriuo dirbame ir gyvename kaip neišskiriamas tandemas. Kurdami nuolat ieškome santykio su žiūrovu, siekiame jį paveikti – ne tik estetiniu, bet ir etiniu lygmeniu. Vaikai stebėjo ir reflektavo mūsų atkaklų, susitelkimo ir profesinių įgūdžių reikalaujantį darbą – taip siekiau įvesti etinę dimensiją, t. y. darbštumo pavyzdžiu įkvėpti vaikų globos namų auklėtinius kūrybiškam gyvenimui, suteikti impulsų atsiverti kūrybinėms jų galioms, į gyvenimą pažvelgti kitaip, pozityviai, įkvėpti sukurti ką nors savo jėgomis (net nesvarbu, ar tai būtų susiję su menu).
Teorinio darbo tikslas – išnagrinėti menininko ir vaizduojamojo subjekto ryšį kūrybiniame procese ir Poveikio projektą.
Nagrinėjama Alytaus vaikų globos namuose gyvenančių jaunuolių reakcijos į menininko kūrybos procesą, projekto poveikis jų kūrybiškumo (plačiąja prasme) ugdymui, atskleidžiama socialinės aplinkos kaitos bruožai, įtaka antrinei auditorijai.
Vadovė prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė
Vadovė prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė