Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys, kuriame ne tik įamžintas dabartinė sinagogų būklė, tačiau pristatomi jų architektūros ir istorijos tyrimai. Leidinys aktualus architektūros, paveldosaugos specialistams bei visiems besidomintiems Lietuvos praeitimi, kultūra ir paveldu. Jame pateikiama vertinga ikonografinė, archyvinė medžiaga, dabartiniai pastatų planai leidžia naudoti katalogą tolimesniems šios srities tyrinėjimams.
Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.