XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje į lietuvių tapybą atėjo grupė jaunų tapytojų, kartu 1976 metais baigusių studijas tuometiniame Vilniaus dailės institute ir turėjusių ambicijų rengti bendras parodas bei angažuotis radikalesnei opozicijai tuometinės tapybos radai. Tai vadinamasis Penketas: Bronius Gražys, Henrikas Natalevičius, Mindaugas Skudutis, Raimundas Sližys ir Romanas Vilkauskas.
Knygoje pristatoma kurso draugų kūrybinė veikla nuo studijų pradžios 1970 m. iki paskutiniosios parodos 1986 m.
„Atidarymai: Lietuvos dailės gyvenimo fragmentai 2005–2014 m.“ – tai beveik dešimtmečio rinktiniai straipsniai ir interviu su meno kūrėjais, sugrupuoti į tris dalis: „Parodos ir kiti įvykiai“, „Personalijos“ ir „Pokalbiai“
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.