XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje į lietuvių tapybą atėjo grupė jaunų tapytojų, kartu 1976 metais baigusių studijas tuometiniame Vilniaus dailės institute ir turėjusių ambicijų rengti bendras parodas bei angažuotis radikalesnei opozicijai tuometinės tapybos radai. Tai vadinamasis Penketas: Bronius Gražys, Henrikas Natalevičius, Mindaugas Skudutis, Raimundas Sližys ir Romanas Vilkauskas.
Knygoje pristatoma kurso draugų kūrybinė veikla nuo studijų pradžios 1970 m. iki paskutiniosios parodos 1986 m.
Knyga nušviečia sudėtingą, prieštaringą kūrėjo situaciją sovietmečiu, pastangas neiškristi iš viešojo meno lauko ir kartu išlaikyti distanciją. Surgailio kūrybos istorija yra prisitaikymo, nesusitaikymo, oficialaus įvertinimo, ignoravimo tylos ir išsilaisvinimo istorija.
Knyga apie iškilų išeivijos grafiką, tapytoją A. Veščiūną (1921–1976), kurioje reprodukuojama didžioji dalis išlikusios dailininko kūrybos