Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.
Archyviniais faktais pagrįstą pasakojimą paįvairina intriguojančios Kryžiaus kelio kompleksų ir paveikslų sukūrimo aplinkybės. Lietuvoje išlikusių grafinių, tapytų, skulptūrinių ciklų ikonografijos ir meninės raiškos tyrimas stebina paralelėmis su katalikiškoje Europoje vykusia atvaizdų sklaida, sąsajomis su vietinių dailininkų kūryba.
Dailininkas Vytautas Palaima buvo įsitikinęs, kad menas, nepagrįstas tikrove, nėra suprantamas. Tai, ką jis veikė, matė aplink save, viskas atsiskleidė kūryboje, kuri neišsiteko vienoje srityje. Tik stipri asmenybė galėjo atlaikyti didžiulj scenografo, tapytojo, pedagogo, tautinių kostiumų kūrėjo, švenčių apipavidalintojo, knygų iliustruotojo, plakatisto užduočių, jvairių atsakingų pareigų krūvj. Bet pirmiausia jis buvo scenografas.
Pažaislio kamaldulių vienuolynas išsiskiria nuostabiaisLietuvos baroko meno paminklais ir sudėtinga, tačiau įdomia istorija