Šito karo akivaizdoj, kai viltis keičia neviltį, kai visa savastimi esam su Jais, kurie kaunasi už save ir už mus, kai šitaip skauda... Ar yra kokia prasmė ar svarba minėti sukaktis? Tačiau, kai randi pavardes iš Ukrainos atkeliavusių mokytis tapybos į senąjį Vilniaus universitetą pas Pranciškų Smuglevičių ar Joną Rustemą iš buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, paskui grįžusių kurt ir numirt ten, kur dabar verda žudynės...
Ir kai dabar, po 225-erių metų, Daria ir Antonas vėl – iš ten, iš tos pačios erdvės tik iš karo, iš prarastų namų pas mus savo Tėvynės skausmą išpaišė paveiksluos, pajunti, kaip viskas arti ir kartojas, ir kokia svarbi toji, kad ir vienos Katedros istorija, jos žmonės – mokytojai, mokiniai, kad yra prasmė apie tai galvot ir prisimint mūsų gyvasties kelią. Iš kur mes, kas mes ir kur bekeliaujam?! – tarsi klausia ir klausia Justinas Vienožinskis, prieš šimtmetį atkūręs Kaune Lietuvos meno mokyklą, liūdnai rūsčiu žvilgsniu nuo sienos, mūsų Tapybos katedroj, pats liudydamas tąjį Mokyklos kelią – iš laisvės – nelaisvėn, į sukilimus ir praradimus, į privačias studijas, į Vasario 16-ąją, prarastą Vilnių, atrastą Kauną, vėlei grįžimą į sostinę, dvi iškentėtas okupacijas ir vėl ištryškusią Laisvę...
O meilė tapybai, meilė piešimui ir ištikimybė jos mokymui buvo ir lieka mums kaip amžina kova už teisę būt savimi ir laisvę kalbėt tiesą.
Šis leidinys, pradėtas rengti prieš septynerius metus dr. Viktoro Liutkaus ir dr. Eglės Ulčickaitės interviu su buvusiais katedros vedėjais ir prof. Aušros Vaitkūnienės straipsnio apie Kauno fakulteto Tapybos studiją pagrindu, papildytas Tapybos ir piešimo katedros, įkurtos Vilniaus universitete prieš 225-erius metus, istorinio kelio diagrama su visų katedroj dirbusių ir dabar Vilniaus fakulteto Tapybos katedroje ir Kauno fakulteto Tapybos studijoje dirbančių bei visų besimokiusių ir baigusių tapybą pavardėmis.
Tapybos katedra širdingai dėkoja Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjai doc. dr. Rasai Butvilaitei leidusiai pasinaudoti jos surinktais „Tapybos katedros istorijos štrichais“, taip pat šia proga surengtų parodų kuratoriams: Linui Bliškevičiui, Monikai Radžiūnaitei (paroda „225“), Konstantinui Bogdanui, Eglei Ulčickaitei (paroda „Dabar“); VDA Menotyros institutui, šia proga surengusiam mokslinę konferenciją ir Akademijos bibliotekai, eksponavusiai Lietuvos tapybai skirtas knygas, katalogus ir surengusiai Justinui Vienožinskiui pagerbti skirtą parodėlę iš J. Vienožinskio memorialinio muziejaus rinkinių.
Tapybos katedros vedėjas
prof. Arvydas Šaltenis
2022 m.
Šis leidinys – dailininko retrospektyvinė paroda knygos puslapiuose, apimanti laikotarpį nuo 1965 m. iki šių dienų
Vilniaus basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Teresės bažnyčia. Prie Vilniaus miesto sienos įsikūręs Šv. Teresės basųjų karmelitų vienuolynas buvo seniausias ir didžiausias šio ordino konventas.
Vilniaus benediktinių vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia. Filme pasakojama apie Vilniaus benediktinių vienuolyną, funduotą XVII a.