Knygoje nagrinėjamos architektūrinės raiškos ir išliekamosios vertės problemos, formų kaitos tendencijos, pateikiama įvairių architektūrinių objektų ir supančios aplinkos analizė, konstrukcinių sistemų, spalvų, šviesos, naujų technologijų ir statybinių medžiagų įtaka meninės formos raiškai. Visą vadovėlio struktūrinę sąrangą jungianti gija – tai supratimas, kad architektas, siekdamas tik utilitarių tikslų ir remdamasis tik išbandytais estetiniais kriterijais, niekada nepasieks meninės raiškos pilnatvės.
Leidinyje pateikta medžiaga padės suprasti architekto profesijos sudėtingumą ir prasmę. Teigiama, kad architektūros kūrinys nėra vien loginės analizės, kanonizuotų dogmų produktas ir negali būti traktuojamas vien kaip abstrakčių formų ar virtualių vizijų rinkinys. Knygoje stengiamasi pabrėžti architektūros meninę prigimtį, jos dvasinimą, kai skirtingi poliai nekonkuruoja tarpusavyje, bet išryškindami vieni kitų teigiamas savybes, susijungia į nedalomą visumą, tuo tarpu beatodairiškas originalumo, išskirtinumo siekis dažnai priveda prie vulgarokų, keistai transformutų erdvinių sprendimų.
Siekta parodyti, kad harmoninga visuma pasiekiama ne todėl, kad sukuriamos gražios atskirų objekto dalių formos, bet todėl, kad surandama prasminga pusiausvyra tarp skirtingų polių, sukuriama atskirų priešybių tektoniška pusiausvyra.
Architektūrinės formos raidos problemos siejamos su stiliaus ir atitinkamo laikmečio siekiais. Įvairūs stiliai formuojasi, vystosi ir miršta, vėliau, įgaudami įvairiausias modifikacijas, vėl atgimsta. Stilius yra kintantis, tam tikras pažiūras ir subjektyvias nuostatas atspindintis reiškinys, tuo tarpu architektūrinių sprendimų kokybė ir grožis yra pastovios, objektyvios, laiko išbandytos kategorijos.
Ši knyga skirta architektūrą ir interjero dizainą studijuojantiems jaunuoliams, o surinkta ir susisteminta medžiaga pravers visiems besidomintiems architektūrinių erdvių ir formų kaitos, evoliucionavimo ir vertinimo problemomis.
Pagrindinis šio Acta Academiae Artium Vilnensis numerio tikslas – patikslinti ir apibrėžti urbanistikos disciplinos vietą humanitariniame ir socialiniame mokslo ir meno praktikos lauke
Mapping Visaginas is the second book in a series promoting Critical Urbanism as a way of analyzing the changing relationships between citizens, the state and the international context in shaping urban spaces in Central and Eastern Europe.