This book opens up a new field of discussion at the crossroads between contemporary art and critical tourism. As common ground for theoretical inquiry and artistic research, the notion of critical tourism asks us to question again our understanding of authenticity, the tourist gaze, the museification of landscape,

the visual construction of place, post-romanticism, contemporary exoticism, site-specificity and global connectedness. The book specifically explores the role of the artist, and of the art institution,
in the age of destination culture. How are individual and institutional practices changing in an era of hosting, hospitality, displacing and cultural nomadism?

Based on the comparison between two very different but nonetheless similar landscapes—the Swiss Alps and the Baltic Dunes and Beaches—art historians, environmental historians, geographers, explorers, curators and artists address the relatively new field of critical tourism in a transdisciplinary context. Together they consider how to critically approach and understand seductive and remote landscapes, against the backdrop of global cultural tourism. The book is not only a critical account of discussions around the topics but it is also rich in visual materials, documents and descriptions of artistic interventions in these two touristic settings.

This publication is the result of over a year of exchanges between ECAV—Ecole Cantonale d’Art du Valais in Sierre (Switzerland) and Nida Art Colony (NAC), which belongs to the Vilnius Academy of Arts (Lithuania). The book reviews the concepts, residencies, exhibitions, workshops and the symposium that formed this exchange between 2012 to 2013, in the context of the research and residency programme “On Hosting and Displacing: Artistic Residencies and Cultural Production in Remote Contexts”.

------------------------------------------------

Knyga „Turistai kaip mes. Kritinis turizmas ir šiuolaikinis menas“ atveria naują diskusijų lauką ten, kur susikerta šiuolaikinis menas ir kritinis turizmas.

Kritinio turizmo sąvoka, tapusi bendru atspirties tašku teoriniams ir meniniams tyrimams, kviečia darsyk kvestionuoti autentiškumo idėją, turisto žvilgsnį, kraštovaizdžio sumuziejinimą, vietos vaizdinį konstravimą, postromantizmą, šiuolaikinį egzotinimą, vietos savitumą ir pasaulinį susietumą. Knygoje daug dėmesio skiriama menininko ir meno institucijos vaidmeniui kelionių kultūros amžiuje. Kaip asmeninės ir institucinės praktikos kinta priėmimo, svečiavimosi, perkėlimo ir kultūrinės klajūnystės akivaizdoje?

Lygindami du itin skirtingus, bet kartu panašius kraštovaizdžius – šveicariškas Alpes ir baltiškas kopas bei paplūdimius – meno istorikai, aplinkos istorikai, geografai, tyrėjai, kuratoriai ir menininkai žengia į ganėtinai naują kritinio turizmo sritį tarpdalykiniame kontekste. Visi kartu jie svarsto, kaip globalaus kultūrinio turizmo fone kritiškai nagrinėti ir suprasti viliojančius, atokius kraštovaizdžius. Knygą sudaro ne tik kritinė diskusijų šia tema apžvalga, bet ir vaizdinė medžiaga, dokumentai ir meninių intervencijų šiose dviejose turistinėse scenose aprašymai.

Šis leidinys užbaigia daugiau kaip metus trukusius mainus tarp Valė kantono aukštosios meno mokyklos Sjere (Šveicarija) ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos. Knygoje apžvelgiamos sąvokos, rezidencijos, parodos, dirbtuvės ir simpoziumas, kurie sudarė 2012–2013 m. tyrimų ir rezidencijų programą „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą: menininkų rezidencijos ir kultūrinė produkcija atokiuose kontekstuose“.