Žymiausias XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūros fotografas Mečislovas Sakalauskas visuomenei pristato dar vieną albumą, kurį pats vadina ataskaita Vilniui, padėka už tai, kad miestas jį priėmė, leido pasijusti savam, pamilti senamiesčio gatves, suprasti jo architektūrą. Albumą sudaro paties autoriaus pasirinkti gotikos, baroko bei klasicizmo ansambliai, keliolika įspūdingiausių istorizmo laikotarpio pastatų ir paskutiniųjų dviejų dešimtmečių paminklai.
Tai yra M. Sakalausko kartos Vilnius, į kurį keletą dešimtmečių žvelgiama vieno žmogaus akimis. Todėl autorius neapsiriboja kuriuo nors savo aktyviosios veiklos periodu, o meniškai dokumentinę miesto architektūros fiksaciją pratęsia iki to laiko, kol rankos išlaikė fotoaparatą. Iš daugelio apie Vilnių pasakojančių knygų M. Sakalausko fotografijų albumas išsiskiria vaizdų istoriškumu, nesumeluotu žvilgsniu, todėl jis turėtų ilgiems laikams išlikti kaip ikonografinis šaltinis miesto architektūros ir gyvensenos tyrėjams, restauratoriams ir visiems besidomintiems.
Į dvarų tyrimų diskusinį lauką įsilieja naujos labai aktualios temos arba ne vieną dešimtmetį plėtotų temų probleminiai apibendrinimai. Autoriai vis drąsiau į vietos kultūrą žvelgia per platesnį visos Europos kontekstą, per jį pamato ir Lietuvos savitumus.
Straipsnių rinktinė skirta labai svarbiam, tačiau kultūriškai mažai artikuliuotam karališkajam Lietuvos kultūros aspektui, kuris svarbus giliau suvokiant patį „karališkumo“ reiškinį, jos reikšmę ir transformacijas krikščioniškoje dailės ikonografijoje, pasaulietiniame mene, kitose kultūros srityse