Dvikalbė knyga skirta Vilniaus paminklų istorijai nuo XIX a. iki šių dienų. Knyga sudaryta remiantis geografiniu dėstymo principu: kiekviename skyriuje pristatomos tam tikros miesto vietos – aikštės, skvero, parko – ir joje statytų ar ketintų statyti paminklų istorija. Trumpus istoriografinius tekstus, supažindinančius skaitytoją su pagrindiniais faktais, papildo iliustracijos bei citatos iš to meto spaudos ir oficialių dokumentų. Nebandant aprėpti visų kada nors mieste pastatytų paminklų, knygoje siekiama išryškinti bendresnius procesus: nuolatinę paminklų kaitą, su paminklais siejamus ideologinius ginčus, diskusijas dėl jų meninės formos, greta paminklų vykstantį gyvenimą. Istorinę apžvalgą papildo kritiniai straipsniai, parašyti istoriko dr. Laimono Briedžio, dailės kritikės dr. Skaidros Trilupaitytės ir architektūrologo dr. Tomo Grunskio. Didžiąją dalį knygos iliustracinės medžiagos sudaro 2011 m. Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje parodoje „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“ rodyti kūriniai.