Prieš keletą metų pradėto leisti „Lietuvos dvarų sodybų atlaso“, kurio tikslas išsiaiškinti, užfiksuoti bei aprašyti visas buvusias ir esamas dvarų sodybas, antrasis tomas. Jis skirtas itin menkai pažįstamam ir gana savitam etnokultūrinio Mažosios Lietuvos regiono šiaurrytinės dalies kampeliui. Remiantis įvairiais šaltiniais išaiškintos XVI–XX a. pirmoje pusėje Pagėgių savivaldybės ribose buvusios 128 dvarų ar palivarkų sodybos, tiek parengta ir aprašų. Pažymėtina, kad iš šio skaičiaus iki šių dienų (ir tai fragmentiškai) išliko tik 11 sodybų.
Straipsnių rinktinė skirta labai svarbiam, tačiau kultūriškai mažai artikuliuotam karališkajam Lietuvos kultūros aspektui, kuris svarbus giliau suvokiant patį „karališkumo“ reiškinį, jos reikšmę ir transformacijas krikščioniškoje dailės ikonografijoje, pasaulietiniame mene, kitose kultūros srityse
Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją