Prieš keletą metų pradėto leisti „Lietuvos dvarų sodybų atlaso“, kurio tikslas išsiaiškinti, užfiksuoti bei aprašyti visas buvusias ir esamas dvarų sodybas, antrasis tomas. Jis skirtas itin menkai pažįstamam ir gana savitam etnokultūrinio Mažosios Lietuvos regiono šiaurrytinės dalies kampeliui. Remiantis įvairiais šaltiniais išaiškintos XVI–XX a. pirmoje pusėje Pagėgių savivaldybės ribose buvusios 128 dvarų ar palivarkų sodybos, tiek parengta ir aprašų. Pažymėtina, kad iš šio skaičiaus iki šių dienų (ir tai fragmentiškai) išliko tik 11 sodybų.
Į dvarų tyrimų diskusinį lauką įsilieja naujos labai aktualios temos arba ne vieną dešimtmetį plėtotų temų probleminiai apibendrinimai. Autoriai vis drąsiau į vietos kultūrą žvelgia per platesnį visos Europos kontekstą, per jį pamato ir Lietuvos savitumus.
Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas