Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m. Autorės tikisi, kad čia publikuojami šaltiniai ir faktai, lyginimas su tarptautinės fotografinės kultūros kontekstu, įvardytos skirtingų politinių laikotarpių tendencijos ir fotografų kūrybos interpretacijos palengvins daugelio mokslininkų ir pedagogų darbą ieškant informacijos apie fotografijos raišką ir sklaidą Lietuvoje. Knyga ne tik pateikia apibendrintas išvadas, bet ir iškelia naujų klausimų, į kuriuos atsakymų galės ieškoti kiti tyrinėtojai, jau turėdami mokslinį pagrindą.
Knygos leidimą rėmė: LIETUVOS MOKSLO TARYBA
Leidinį internetu galite įsigyti šiuose internetiniuose knygynuose:
www.patogupirkti.lt
www.knyguklubas.lt
www.knygos.lt
humanitas.lt
Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, kurioje sovietizavimas akcentuojamas kaip esminis, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą nulemiantis, taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantis veiksnys
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.