Straipsnių rinkinyje pristatomi tiek jaunų mokslininkų, tiek pagarsėjusių tyrinėtojų darbai, kuriuose Lietuvos ir užsienio dailė analizuojama teoriniais, istoriniais ir paveldosaugos aspektais. Gvildenamos formų sklaidos ir akultūracijos, patologijos ir meno, vizualinės semiotikos ir kitos vizualinės kultūros problemos. XX a. pirmos pusės Lietuvos dailės istorijos tyrinėjimai koncentruojasi ties Vytauto Kairiūkščio, Liudviko Strolio, Stasio Ušinsko bei kitų iškilių asmenybių kūryba. Taip pat plačiai aptartos XX a. antros pusės ir nūdienos dailės aktualijos, meno vertybių išsaugojimo klausimai.
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.
Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą