Scenografė, kostiumų dailininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė knygoje aptaria kostiumo raidą nuo senovės Egipto iki XX a. vidurio. Pateikiama gana griežta kiekvieno istorinio laikotarpio charakteristika (estetika, idealai, skonio samprata) ir kostiumo konstrukcijos bei dalių sistema. Į kostiumo istoriją žvelgiama iš scenografijos perspektyvos, todėl keliami klausimai, kiek kostiumo istorija gali padėti teatro menui ir kaip gerai reikia ją išmanyti. Svarbiausias klausimas – ne „Koks buvo kostiumas?“, bet „Kodėl būtent toks jis buvo?“. Veikale pateikiama daug vaizdinės medžiagos – kostiumų ir audinių iliustracijų, kirpimo išklotinių. Knyga skirta visiems, besidomintiems kostiumo istorija, o ypač tiems, kurie nori dirbti teatre.
XVII–XVIII a. didikų Valavičių lėšomis pastatytas bernardinų vienuolyno ansamblis Tytuvėnuose yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje
Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, kurioje sovietizavimas akcentuojamas kaip esminis, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą nulemiantis, taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantis veiksnys