Ši knyga – Lietuvos dailės istorikų draugijos leidinys, skirtas žinomai Lietuvos dailės tyrinėtojai Marijai Matušakaitei, švenčiančiai 85-ąjį gimtadienį, pagerbti. M. Matušakaitė daugiau kaip keturis dešimtmečius tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meninį palikimą. Jos studijas, skirtas portretui, altoriams, kostiumui, antkapinei skulptūrai, žino ir vertina ne tik kolegos menotyrininkai, bet ir paveldosaugininkai, muziejininkai, visi besidomintieji Lietuvos kultūros istorija. Knygoje pateikiama medžiaga visapusiškai nušviečia šios iškilios mokslininkės gyvenimą ir profesinę veiklą. Kai kurios M. Matušakaitės asmenybės bruožus, gyvenimiškos ir profesinės biografijos posūkius atskleidžia fotografijomis papildyti bičiulių ir bendradarbių prisiminimai. Knygoje skelbiami moksliniai straipsniai plėtoja M. Matušakaitės tyrimų kryptis. Specialiai šiam rinkiniui parašytos M. Matušakaitės knygų recenzijos ir jos bibliografija padeda giliau suprasti ir įvertinti mokslininės indėlį į Lietuvos meninės kultūros tyrimus, smalsiam skaitytojui atveria naujus dailės istorijos bei istoriografijos faktus.
Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas
Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės