Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį. Kultūra, menas, dvasinis gyvenimas, jų bruožais liudijamas epochos pobūdis – svarbiausi šios proginės knygos akcentai. Ypač daug dėmesio skiriama knygos vaizdams, jų kuriamam kiekvieno laikotarpio koloritui. Vienur jie tiesiogiai iliustruoja tekstą, kitur jį papildo, dar kitur – savarankiškai nušviečia vieną ar kitą praeities detalę. Dokumentų, istorinių paminklų, meno kūrinių ir jų fragmentų nuotraukos čia liudija šalies gyvenimą, sustabdytas ir kartais netikėtas tarpusavio dermes įgyjančias jo akimirkas: įvykius, procesus, būsenas. Skaitytojai šį leidinį galėtų turėti tarsi šeimos, o plačiau – Tėvynės albumą: laisvalaikiu pavartytų, atpažintų kadaise matytus dalykus, gal kai ką atrastų naują, dar nežinotą...
Leidinyje atskleidžiami nauji šventųjų kulto raiškos Lietuvos kultūroje aspektai, parodoma globėjų gerbimo tradicija, pateikiama šventųjų ikonografijos pavyzdžių, publikuojami išaiškinti nauji dailės mecenatystės faktai
1629 m. Krokuvoje buvo išspausdintas garsaus dominikonų pamokslininko Fabijono
Birkowskio (1566–1636) pamokslas „Apie šventuosius atvaizdus, kaip jie turi būti gerbiami“