Pasakojimas apie įdomią ir permainingą seniausio pranciškonų konvento vilniuje istoriją. Aptariamos jo įkūrimo aplinkybės, ansamblio raida, reikšmė Lietuvos kultūrai. Istorikai ir meno istorikai kalba apie vietas, susijusias su Vilniaus pranciškonų kankinių legenda, apie karų atneštas negandas, uždarymus, paveldo likimą ir atgimimą.
Antrame filme pasakojama apie kitą pranciškoniškojo dvasingumo ir kultūros centrą Vilniuje – bernardinų konventą. Aptariama unikali šio gražiausio ir geriausiai išlikusio vienuolyno istorija, architektūra, sakralinės dailės kūriniai, atspindintys vienuolijos pamaldumo tradiciją.
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.